• 2019 m. lapkričio mėn.
    P A T K P Š S
    « Rgp    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    252627282930  

Ar turi talentą?

Kas yra talentas?  

Ar jis įgimtas?

O gal jį galima išsiugdyti?

Anot Vikipedijos:

Talentas – gabumų visuma, padedanti gauti naują bei originalų, reikšmingą visuomenei rezultatą ar produktą.

Talentingais laikomi žmonės, kurių intelekto koeficientas (IQ) siekia 130, taigi patenka į 2-3 % geriausiųjų rezultatų grupę.

Jie pasižymi specifinėmis intelekto charakteristikomis (atmintis, vaizduotė, erdvinis ir loginis mąstymas), viršijančiomis vidutinį lygį.

Kita vertus, ar nebūtų galima talento sąvoką apibūdinti plačiau?

Richard Branson savo knygoje ‘Losing My Virginity’ paminėjo, jog atlikdamas intelekto koeficiento nustatymo testą greičiausiai surinko 0 taškų, o ir mokykloje jam sunkiai sekėsi, nes sirgo disleksija. Nepaisant šių faktų, jis sugebėjo tapti milijardieriumi, nes nors ir neįstengė perprasti matematikos teorijos, užtat gebėjo skaičiuoti ir praktiškai mąstyti. Argi verslininko gyslelė – tai  ne talentas?

Talentas nebūtinai turi būti susijęs su šokiais, dainavimu, ar kažkuo ypatingu, kam būtų skiriamas didelis visuomenės dėmesys. Juk talentai gali būti patys įvairiausi: mokėjimas prižiūrėti augalus, gyvūnus, organizuotumas,  gebėjimas padaryti gražias nuotraukas, arba kulinarijos išmanymas. Ne visi turi polinkį į techniką ar rankdarbius – žmonės skirtingi. Taigi gal iš tiesų kiekvienas turi jam būdingą talentą?

Tiesa, būna ir labai savotiškų talentų, tokių kaip: gebėjimas liežuviu pasiekti alkūnę, kojomis groti gitara, ryti kardus, vaikščioti peilio ašmenimis ir pan. Kaipgi kitaip tai pavadinti, jei ne talentu? Dažnai tokie žmonės varžosi dėl Pasaulio Gineso rekordų, kad jų talentas būtų pripažintas, o ir patys išgarsėtų pasaulyje.

Ar galima talentą išsiugdyti? Ir taip, ir ne. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą polinkį kuriai nors sričiai (ar kelioms). Tas didelis susidomėjimas veda į dideles pastangas ir darbo valandas, kurios ir nulemia talentą. Nebus susidomėjimo – nebus ir įdirbio, nebus įdirbio – nebus ir gabumo, arba kaip skelbia vieno talentų šou pavadinimas, ‘X faktoriaus’.

Kartais talentas tūno žmoguje, šiam to nė kiek neįtariant. Pavyzdžiui, Žemaitė pradėjo rašyti sulaukusi keturiasdešimties, o Ch. Iglesias gal būtų tapęs futbolininku, jei nebūtų susilaužęs kojos ir seselė nebūtų į rankas įdavusi gitaros. Taigi vienintelis būdas sužinoti, kam esi gabus ir tuos gabumus vystyti – tai išbandyti įvairius dalykus. Juk niekada nepabandęs – nesužinosi.

Nelauk, kol kas nors suras tavo talentą, pats jo savyje ieškok.

Pasaulis šis plastiko…

Ir vis tik neverta bandyt visus sužavėt. Vis tiek taip nebus. Banalybė, bet užtenka būt savimi. Tada pradedi pastebėti, ko anksčiau nematydavai: kaip žmonės išeina iš savęs, kad tik kas nors juos pripažintų…Ir supranti, kaip kvailai anksčiau elgdavaisi…

Taip jau yra, kad daugelis net nenori būti laimingi, jie nori atrodyti laimingi. Graži išvaizda, atitinkamai atrodantys draugai ir antra pusė šalia, visi kiti atributai…Aplink save sukuriamas plastiko pasaulis, kuriame nuoširdumo nerasi nė su žiburiu. Beje, jis laikinas.

Visų mėgiamu vis tiek niekada nebūsi. Tai kam lakstyt kažkam iš paskos su komplimentais? Kam išvis iškelti kažką virš savęs? Kas pasakė, kad kažkas yra geresnis už kitus? Tegul daro kas ką nori. Tu turi daryt tai, kas  svarbu tau. Mokėti sakyti taip ir ne.

Velniop dirbtines šypsenas. Ir laiką gašinantį bandymą pritapti. Kol tai darai, netenki potencialios savo asmenybės dalies, kuri galėtų pritraukti žmones, kurie iš tiesų į tave panašūs…

Net tai, kas atrodo labai patrauklu ir populiaru, vėliau paaiškėja esą tušti dalykai. Ar verta iškeisti savo pasaulį į tą, kuriame tik žmonės, su kuriais negali kalbėtis iš tikrųjų, ir blizgučiai, kurie atrodo gerai, bet kažkodėl nebedžiugina?

Kada nors supranti, kad paviršius ir tėra paviršius. Sėkmė – labai jau reliatyvus dalykas. Turi klausyti savo proto balso, turėti tvirtą požiūrį ir nepasiduoti. Įsipaišyti – labai lengva, išlikti savimi – milijoną kartų sunkiau, bet, galiausiai, tikrai verta. Ir turbūt tai – vienintelė tikra sėkmė.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=wF1WzzrLmpk[/youtube]

 

Norėčiau…

Norečiau numirti drugelio miegu…

Kad galėčiau numigti ant Dievo delnų

 

Būčiau ta paklydusia snaige danguj…

Kuri nenorėjo krist žemyn lediniu lietum

 

Skrisčiau ta paukšte aukštai virš kalvų

Kuri drąsiai nardė žmonėm virš galvų

 

Gal būčiau tas nerangus spindulys – rytinis, šiltas

Kad būčiau mažas džiaugsmas ant veido tau išpiltas

 

O gal būčiau tik ištirpęs nematomas niekas

Kad minioj galėčiau rasti savo vietą…

 

Norėčiau išspausti viską iš nieko, truputį šviesos

Kad būtų verta gyvent, kvėpuot, dainuot, kovot…

 

O gal stovėčiau kaip žalias parko suoliukas

Kad nusėdėtų visą plepios rajono senutės

 

Arba būčiau laiškas tavo pašto dėžutėj, žinia gera

Kad pasakyčiau nebyliai: gyvenk, ši diena to verta…

 

 

 

 

 

 

 

 

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=CMSr-HTzCwA[/youtube]

 

 

Akys, kurios švyti, turi svajonę…

O kas, jei viskas, ko reikia šiame pasaulyje, tai nepaisant visko, tikėti savimi? Nepaisant visko, nepaisant nieko?

Juk ką reiškia svajonė, jei netiki jos realumu?

Kas, jeigu viskas, ko reikia, tai įsiklausyti į save? Ką tu geriausiai sugebi, ką tu mėgsti labiausiai ir kur tu esi nepralenkiamas (įvertinant ir trūkumus).

Kas, jei viskas labai paprasta? Tereikia žinoti, tvirtai jausti ko nori, leisti sau įsitikinti, kad tikslas teisingas, o tada jau visomis išgalėmis to siekti?

Gal tereikia pasikliauti gyvenimu ir tikėti?

O gal viskas kartu…

Viena aišku – svajonę turėti verta. Net jei ir nepavyktų jos įgyvendinti, žmonės turintys svajonę…Jie kitokie. Jų akys žiba, jie keliasi anksčiau, dirba žvaliau, jie milijoną kartų optimistiškesni. Gyvenimas įgyja visai kitą prasmę ir spalvas, kai prieš akis turi kažką, ko įgyvendinimo verta laukti su entuziazmu.

Kas, jeigu viskas yra labai paprasta? Tereikia turėti svajonę ir saugoti ją kaip savo akį nuo skeptikų…

…Nes realizmas žudo. Tiek svajones, tiek gyvenimą, tiek bet kokią pažangą…Kartais reikia pamatyti tai, ko nėra, tam, kad būtų.

Kad kas nors vyktų, reikia apsispręsti. Sprendimas yra visa ko pamatai, o tikėjimas – kertinis akmuo.

 

 

 

 

 

 

 

 

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=NXCfo4ta0_s[/youtube]

 

18 sonetas

Šekspyras. 18 sonetas

Tu man graži kaip vasaros diena,

Švelnesnė tu negu akis padangių,

Kuri čia pat kaitrios ugnies pilna,

Čia savo žvilgsnį ūkanomis dengia.

Žiema žibintą vasaros užpūs,

Nuo vėjo nubyrės kvapnusis radastas, –

Taip ir jaunystės žavesys trapus

Nuvys lyg pumpuras šalnos pakąstas.

Tik tavo grožio vasara švytės,

Ir neaptemdys jos nė valandėlės

Nei rūškana senatvė, nei Mirties

Kas dieną vis artėjantis šešėlis;

Kol žemė sukas amžinu ratu

Ir akys šviečia, – tol žydėsi tu!

18th sonnet by Shakespeare

Shall I compare thee to a summer’s day?
Thou art more lovely and more temperate:
Rough winds do shake the darling buds of May,
And summer’s lease hath all too short a date:
Sometime too hot the eye of heaven shines,
And often is his gold complexion dimmed,
And every fair from fair sometime declines,
By chance, or nature’s changing course untrimmed:
But thy eternal summer shall not fade,
Nor lose possession of that fair thou ow’st,
Nor shall death brag thou wand’rest in his shade,
When in eternal lines to time thou grow’st,
So long as men can breathe or eyes can see,
So long lives this, and this gives life to thee.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=hrFyvB6Nmpc&feature=related[/youtube]

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos