Kur padėtum kablelį..? Taip lengva pasiduoti aplinkos spaudimui ir nebesiekti to, ko nori. Lengva pasiduoti, nuleisti rankas ir susisukti į kamuoliuką kampe. Lengva išduoti svajones, tingėti, pasiduoti kitų skeptiškoms replikoms, pesimizmui. Kartais visai normalu supykti, nuliūsti ir nieko nebenorėti… Bet tu turi pakilti. Kovoti iki galo. Gimei ne tam, kad būtum marionetė kažkieno kito rankose. […]

Gal po daugybės metų, kai būsiu šimtametė, nebijokim to žodžio, bobutė, prisiminsiu vieną iš tokių vakarų kaip šis. Nuobodus, paprastas trečiadienio vakaras. Palaiminta nuobodybė. Atminsiu savo jaunystę, gal daugybę praleistų progų…Galbūt beprotiškai norėsiu pasukti laiką atgal ir sugrįžti į vieną iš tokių vakarų ir pabūti su žmonėmis, kuriuos ilgainiui nusinešė gyvenimas… Mano langai išeina į […]

Gyvename laikais, kai niekieno nebestebina technikos dominavimas mūsų gyvenime. Kadaise tikėjome, kad ji palengvins mūsų buitį, bet ši iš mūsų vis dažniau vagia laiką. Tai jau nebe įrankis patogiam gyvenimui, greičiau mes patys tapome įrankiu, nes leidomės užvaldomi minties, kad be technokratinio pasaulio daugiau nieko nėra. Tapome cinikais, netikinčiais tokiomis banalybėmis kaip jausmai. Atitolome nuo […]