Būna sunkių akimirkų, kai viskas susideda. Tu – kaip taurė, iš kurios viskas veržiasi per kraštus, kaip užviręs katiliukas vandens, lyg įsitempęs laidas žiemą, kuris tuoj trūks. Viskas, ko tau reikia – tvirtas pagrindas po kojomis. Kažkas, kas išklausytų viską, ką tu nori pasakyti, bet nesmerktų ir nesijuoktų. Kažkas tokio, kad jau vien žinojimas, kad yra tas kažkas, suteiktų stiprybės eiti toliau…
Kita vertus, nėra tvirtesnio pagrindo už save patį/čią.
Ir viskas tik į gera.
Tikiuosi.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=Olr5Bk7jm3I[/youtube]