Žiūriu į lapelį, prismeigtą prie lentos su viskuo, ką aš turėjau padaryt. Rožiniai pliusai. Visi egzai, visi atsiskaitymai su visais ir viskuo. Bet ei, gal gyvenimo prasmė visai ne juose, o tarp jų? Tarp to, ką reikėjo padaryt? Pats siekimas, pati kelionė. Tikriausiai, nes kažkodėl nesijaučiu super pakylėta, kad ateina vasarą. Man net trūks tų […]

Viskas taip greit keičiasi, kad kartais atsimerkus reikia pagalvoti, kur padėjau seną save ir savo pasaulį. Senasis mano pasaulis traukiasi, mąžta, tolsta nuo manęs, kol tampa nespalvotas ir visiškai nematomas. Kaip laivas vaiduoklis. Tik nė kiek neliūdna dėl to. Jei turėčiau jėgų sukelti vėją, nupūsčiau tą praeitį dar toliau. Ir ji nuplauktų girgždėdama ir aimanuodama […]

Bijom ne aukščio. Bijom nukristi. Kristi. Tos juodos duobės, atsiveriančios po kojom, kai supranti, kad niekas tavęs nelaiko ir nesiruošia gaudyt. Nesaugumas. Pojūtis, kad esi sau. Kiekvienas sau ir už save. Nagais, ragais ir alkūnėmis. Prisimeni tą sapną, kai atrodo, kad krenti ir staiga pabundi..? Visi mažiau ar daugiau jaučiasi nesaugūs… Mes nežinome, iš kur […]

Gyvenimas gražus, nes: 1. Turi dvi kojas ir rankas. Kojom gali toli nueiti, o rankomis gali apkabinti. 2. Net jei esi vienas, nebūtinai privalai jaustis vienišu/a. 3. Kad ir ką manai apie savo išvaizdą, kas nors vis tiek mano, kad esi gražiausias/a. 4. Kas nors galbūt tau ko nors pavydi. 5. Gal tu turi talentą […]

Žadėjau sau lyg ir rašyt čia kas savaitę, bet žinot, kaip būna. Kartais turi per daug parašyt, bet nieko konkretaus ir apčiuopiamo. Oh, what the hell. Toliau bus nuobodu. Stream of mind. Nedrįskit leist akių žemiau ir skaityt. Hm, ką aš nuveikiau? Mačiau vakar gerą filmą ‘Love and other drugs’. Apie merginą, sirgusią Parkinsono liga, […]