Norečiau numirti drugelio miegu…

Kad galėčiau numigti ant Dievo delnų

Būčiau ta paklydusia snaige danguj…

Kuri nenorėjo krist žemyn lediniu lietum

Skrisčiau ta paukšte aukštai virš kalvų

Kuri drąsiai nardė žmonėm virš galvų

Gal būčiau tas nerangus spindulys – rytinis, šiltas

Kad būčiau mažas džiaugsmas ant veido tau išpiltas

O gal būčiau tik ištirpęs nematomas niekas

Kad minioj galėčiau rasti savo vietą…

Norėčiau išspausti viską iš nieko, truputį šviesos

Kad būtų verta gyvent, kvėpuot, dainuot, kovot…

O gal stovėčiau kaip žalias parko suoliukas

Kad nusėdėtų visą plepios rajono senutės

Arba būčiau laiškas tavo pašto dėžutėj, žinia gera

Kad pasakyčiau nebyliai: gyvenk, ši diena to verta…

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=CMSr-HTzCwA[/youtube]