Kelionės į pasaulį, kaip ir kelias į save, visada veda į dvasinį pakylėjimą. Neįmanoma sėdėti ant pasaulio krašto, žiūrėti į mėnulį ir galvoti apie rytoj. Sunku skaičiuoti žvaigždes ir prisiminti, kas buvo ar bus. Užtenka įsiklausyti į žiogų čirškimą, pakelti akis į nesibaigiantį dangų ir suvokti, koks esi mažytis…Su savo kvailais skundais, kurių pats ar […]

Vakar turėjau nuostabią galimybę susitikti su amerikiečių rašytoju Steven Janke, „The Kykuit Bunker“ autoriumi. Kadangi aš ir bendrakursiai vertėme jo knygą (tai buvo mūsų praktika), gavome puikią progą užduoti mums rūpimus klausimus. Mane domino daugelis dalykų (kas jį įkvėpė tapti rašytoju ir pan.), bet labiausiai man įstrigo atsakymas į klausimą „Ar kiekvienas gali tapti rašytoju?“. […]

Koks žmogus yra laimingas? Ar tas, nuo kurio veido niekada nedingsta šypsena? Galbūt. O jei nesijuokia jo akys? Aš manau, kad laimingas tas, kurio viduje – harmonija. Toks žmogus netrokšta per daug, bet kažko kantriai siekia, tik ne tiek, kad pamirštų pastebėti, kas aplink. Jis visad ramus. Jo akyse – ta keista ramybė ir supratimas. […]

Atlikdama generalinę tvarką savo lentynose, stalčiuose ir visuose kituose užkaboriuose radau daugybę įdomių dalykėlių. Na, gal ir ne tokių įdomių, bet man svarbių. Tarkime, darželio laikų piešinių albumą. Jame – vienas kartono lakštas, kuriame, būdama penkerių, įspaudžiau savo rašaluotą rankutę. Pridėjusi šiandieninę savąją ranką pajutau, kad net nespėjau suvokti, kur tie šešiolika metų dingo. (Čia […]

Mylėdamas rizikuoji būti atstumtas. Tikėdamas rizikuoji nusivilti. Bet rizikuoti būtina, nes didžiausia rizika – niekuo nerizikuoti. Žmogus, kuris niekuo nerizikuoja, nieko nenuveikia, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas. Jis negali išmokti, jausti, keistis, augti, mylėti ir gyventi. (Nežinomas autorius) Nesvarbu, ką darytum, visada atsiranda skeptikų, kurie randa prie ko prisikabinti. Nepaisant milžiniškų pastangų, vis […]