Šiandien, vienos iš kelionių autobusu metu, šalia prisėdo moteris su lazda ir tvojo man alkūne, bet mandagiai atsiprašė: „Atsiprašau, nemačiau, kad čia žmogus sėdi“. Ir dėjosi labai nustebusi. Gal aš tikrai moku būti vaiduokliu. Keletas mano ale abstrakcijų:                                   […]

Kančia mus pasiveja dažnai ir įvairiausiais būdais. Ji apsiveja apie kaklą nematoma grandine ir verčia žiovauti, įgijusi nuobodulio pavidalą. Verčia mus kentėti skausmus, plakdama ir talžydama, duria tiesiai į išduotą širdį pagaląstu peiliu. Kartais išnyra tiesiai prieš akis apsivilkusi nostalgijos apsiaustu ir primena dalykus, kuriuos seniai tarėmės pamiršę ir įveikę… Taip, kančia, kokia ji bebūtų, […]

Jei galėčiau sustabdyti akimirką, jei galėčiau ją pagauti plevenančią šalia, suspausti tarp pirštų, kad net cyptų iš nekantrumo pasprukti… Jei galėčiau joje tiesiog  ištirpti…Skęsti per dienų dienas… Jei akimirka nebūtų tik blyksnis, ar kas nors sugebėtų ją įvertinti, jos laukti, geisti ir apie ją vogčiomis svajoti… O juk iš trumpų blyksnių nuausta diena, kasdienybė, ir […]

Gyvename laikais, kai kosmoso erdvę skrodžia žmogaus sukurti erdvėlaiviai, didžiausius atstumus sugebame įveikti per kelias valandas, naujausias žinias gauti per kelias sekundes. Kažkuria prasme mums tapo daug lengviau susisiekti su užsienyje gyvenančiais draugais ir pažįstamais, nei su savo namiškiais. Mes taip atitolome vieni nuo kitų, kad retas kuris varginasi pereiti kelis kvartalus , kad susitiktų […]