Jei galėčiau sustabdyti akimirką, jei galėčiau ją pagauti plevenančią šalia, suspausti tarp pirštų, kad net cyptų iš nekantrumo pasprukti…

Jei galėčiau joje tiesiog  ištirpti…Skęsti per dienų dienas…

Jei akimirka nebūtų tik blyksnis, ar kas nors sugebėtų ją įvertinti, jos laukti, geisti ir apie ją vogčiomis svajoti…

O juk iš trumpų blyksnių nuausta diena, kasdienybė, ir pats ponas gyvenimas. Tūkstančiai, milijonai epizodų,

kai:

kas nors suteikia sparnus tavo sielai,

akyse dega įkvėpimo liepsnelės

užsisvajoji taip, kad pamiršti, kur ir su kuo esi,

laimi seniai išsvajotą partiją gyvenimo žaidime

padarai grandinę gerų ir nesavanaudiškų darbų

beprotiškai nori gyventi

manai, kad rutina užsuko tave savo rate

jauti, kad nieks tavęs negirdi, nemato, ir esi visai nesvarbus/i

prisimeni, kad kažką pamiršai padaryt ar pasiimt

apsikvailini prieš minią

baisiai kažko norisi, bet nežinai, ko konkrečiai

susižeidi vien dėl savo pramuštgalviško nesugebėjimo grakščiai valdyti galūnių

pasijauti įvertintas/a

net pats/i save nustebini

meluoji vardan tiesos

pažeidi taisykles

tau užmina ant kojos

gauni kvapnių gėlių puokštę

užuodi garuojančią vakarienę

išmoksti švilpauti

tas jausmas, kai ką tik visiškai sutvarkei namus

išgirsti žadintuvo signalą ryte

užsnūsti po įdomaus knygos skyriaus

pabaigi piešinį

„užsikabini“ už dainos

nusispjauni ir plauki pasroviui

šypsais, net tada, kai nežinai, kodėl tai darai, juk tau nelinksma

pradeda lyti ir supranti, kad neturi skėčio

laimi loterijoje

lauki, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas

gauni paštą

juokiesi iš anekdoto

vėluoji į susitikimą

tau pavyksta pralinksminti liūdintį

pagiri ką nors, kas to nusipelnė

išgelbėji kam nors gyvybę

išlieji jausmus popieriuj (jis atlaiko daugiau, nei žmonės)

nori bėgti kur nors į Pietų Ameriką, arba prie jūros

nori kavos, bet nusiperki vandens

atleidi visiems, visiems, visiems…

Ir sau…

…

Nesvarbu, kokios dienos kartais atrodo vienodos, ŠIANDIEN daugiau jau niekada nebeišauš. Tad bala nematė, jei diena buvo sunki, netobula, ar ne tokia, kokia galėjo būti. Pati savaime ji visad vertinga, kaip dėlionės detalė, be kurios paveikslas nebebūtų paveikslas…Ir neklausk, kokia visko prasmė, o įkvėpk, atsimerk ir suprask, kad tavo širdis plaka, esi gyvas/a ir dar viskas prieš akis…

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=H7XZiK3fxXE[/youtube]