Kančia mus pasiveja dažnai ir įvairiausiais būdais. Ji apsiveja apie kaklą nematoma grandine ir verčia žiovauti, įgijusi nuobodulio pavidalą. Verčia mus kentėti skausmus, plakdama ir talžydama, duria tiesiai į išduotą širdį pagaląstu peiliu. Kartais išnyra tiesiai prieš akis apsivilkusi nostalgijos apsiaustu ir primena dalykus, kuriuos seniai tarėmės pamiršę ir įveikę… Taip, kančia, kokia ji bebūtų, […]