Pastaruoju metu supratau, kad vieną ar kitą dalyką pasiekiau tik savo pačios pastangų dėka. Ir geras toks jausmas, kai supranti, kad pati esi sau likimo kalvė. Ir jei labai norėsi ir stengsies, ką nors tikrai pasieksi. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Niekas iš dangaus nenukrenta, jei ko nors nori, turi padaryti tai savo rankomis ir savo pastangomis. Pamirštant visas iliuzijas apie ‘rytoj’, ‘tingiu’, ‘ai’…

Bėda ta, kad žmonės siekdami sėkmės dažnai dairosi lifto, kai vienintelis kelias dažniausiai būna lipimas kopėčiomis, kurios klera, dargi apaugusios piktžolėmis…Nėra trumpo kelio į laimę. Kartais turi lieti ašaras, prakaitą, snarglius ir kraują, kol pasieki savo tikslą. Niekieno kelionė nebūna lengva. Kartais norisi pasiduoti, viską mesti ir nebedaryti nieko. Svarbiausia, praradus viltį, kovoti ir toliau. Net ir nematant ‘nieko gero“ priešakyje. Nemesti kelio dėl takelio. Laikytis savo krypties. Eiti savo keliu.

Gal tas pilkas, spygliais klotas kelias ir veda į tavo laimę. Neskubėti visko mesti. Kartais supranti, kad visos tos pastangos, kurios kažkada atrodė bevertės, atsipirko. Sunkios dienos buvo prasmingos, nes išugdė kantrybę ir ištvermę. Liūdesys išmokė nebijoti savęs. Sunkiausios akimirkos išmokė žmogiškumo ir nepasikėlimo. Nesigailiu nieko. Kiekviena diena sustiprino mane iš vidaus. Iš tikrųjų kiekvienas žmogus savyje turi jėgų pakilti tarsi feniksas iš pelenų ir nugyventi gražų amžių…

Nebūna lengvo gyvenimo. Tuo labiau greito kelio į lengvą gyvenimą. Vieną dieną gali suprasti, kad tai tebuvo iliuzija…Turi pereiti tam tikrą kiekį skausmingų pamokų, ‘sumokėti’ tam tikrą ‘kainą’ už gautą laimę, pasiektą sėkmę. Tam tikros situacijos kartojasi, kol mes išmokstam vieną ar kitą tiesą apie gyvenimą. Tik dažnai nepastebim tokių dalykų…

Tereikia gero spyrio į užpakalį, išmesti iš savo žodyno ‘tingiu’ ir kabintis į gyvenimą nagais, ragais, dantimis, protu, viskuo. Nebijoti klysti, ką nors padaryti ne taip, to, ką žmonės apie tave kalbės ar galvos. Nesitraukti iš savo kelio, tvirtai eiti į priekį, mokytis naujų dalykų, tobulėti. Būti atvirai pasauliui. Dažnai sakyti ‘taip’ teigiamiems dalykams. Nuolat sau kartoti paskatinimus, pagyrimus. Jei kas neišeina, pasakyti sau, ‘na, ir kas čia tokio?’. Juoktis iš kvailysčių ir smulkmenų. Juk kažkas teisingai pasakė, kad kuo daugiau kvailysčių prikreti, tuo daugiau išmoksti!

Ir visų svarbiausia – niekada, jokiais būdais – nepasiduoti! Juk daugiau pasieks tas, kuris labai nori, negu tas, kuris tik gali, bet nieko nedaro…

‘If you’re going through hell, keep going’. (Winston Churchill)

Kiekvieną rytą gauni progą pabandyti iš naujo…

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=KXZdudAoZHA[/youtube]