Viskas taip greit keičiasi, kad kartais atsimerkus reikia pagalvoti, kur padėjau seną save ir savo pasaulį. Senasis mano pasaulis traukiasi, mąžta, tolsta nuo manęs, kol tampa nespalvotas ir visiškai nematomas. Kaip laivas vaiduoklis. Tik nė kiek neliūdna dėl to. Jei turėčiau jėgų sukelti vėją, nupūsčiau tą praeitį dar toliau. Ir ji nuplauktų girgždėdama ir aimanuodama […]

Bijom ne aukščio. Bijom nukristi. Kristi. Tos juodos duobės, atsiveriančios po kojom, kai supranti, kad niekas tavęs nelaiko ir nesiruošia gaudyt. Nesaugumas. Pojūtis, kad esi sau. Kiekvienas sau ir už save. Nagais, ragais ir alkūnėmis. Prisimeni tą sapną, kai atrodo, kad krenti ir staiga pabundi..? Visi mažiau ar daugiau jaučiasi nesaugūs… Mes nežinome, iš kur […]