Žiūriu į lapelį, prismeigtą prie lentos su viskuo, ką aš turėjau padaryt. Rožiniai pliusai. Visi egzai, visi atsiskaitymai su visais ir viskuo. Bet ei, gal gyvenimo prasmė visai ne juose, o tarp jų? Tarp to, ką reikėjo padaryt? Pats siekimas, pati kelionė. Tikriausiai, nes kažkodėl nesijaučiu super pakylėta, kad ateina vasarą. Man net trūks tų pliusų. Matyt, vis tiek prikursiu planų.

Kiekviena diena turi turėt tikslą. Bent pailsėt. O gal man kažkokia planavimo manija. Viduje gajus įsitikinimas, kad viską, ko noriu, tereikia suplanuoti ir įgyvendinti. Kuriu viziją apie ‘tobulą’ gyvenimą…Aišku, ne viskas dabar yra taip, kaip norėčiau. Geriau paklauskit ar kada išvis buvo. Visi tie dalykai, dėl kurių stengiaus ir kuriuos planavau atsidėjus, nutiko savaime. Kai pažvelgiu atgal, tai matau, kad likimas savaime viską sudėliojo taip, kaip reikia. Visos smulkios detalytės susidėlioja į vieną gražią didelę mozaiką. Gal kas nors iš aukščiau veda mane už rankos, o aš ožiuojuos kaip maža aikštinga mergaitė, bandau prieštaraut. Viską keist, keist save.

All in all, pradedu galvot, kad bent kai kurie dalykai tiesiog turi nutikti, o kai kuriems – kaip tik nelemta.

Dienos idėja: pankavimas ir emigracija į Ameriką.

Dienos daina:

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=2EpXW2ys5rE[/youtube]

Dienos filmas:

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=NfUwvTvzrg8[/youtube]

Filmas tūkstantį kartų geresnis už reklamą. Labiausiai sužavėjo April charakteris (lyg išlaisvinta mano versija). Kažkaip net įkvėpė. Būt savim.

O aš einu būt spontaniška. Sveikai spontaniška. Net ironiška, prieš metus žadėjau išmokt planuot. Būna.

Radau šiandien kažkur:

Fantastika. (Jau mano priežodis). Be to, ar kas nors pastebėjo, kad žodyje ‘pankė’ trūksta tik vienos ‘i’ tarp ‘n’ ir ‘k’ ir būtų ‘panikė’? Rimtai svarstau galimybę atsiverst.

Ačiū už dėmesį.