Žadėjau sau lyg ir rašyt čia kas savaitę, bet žinot, kaip būna. Kartais turi per daug parašyt, bet nieko konkretaus ir apčiuopiamo. Oh, what the hell. Toliau bus nuobodu. Stream of mind. Nedrįskit leist akių žemiau ir skaityt.

Hm, ką aš nuveikiau? Mačiau vakar gerą filmą ‘Love and other drugs’. Apie merginą, sirgusią Parkinsono liga, bet sugebėjusią apversti vieno egoisto gyvenimą aukštyn kojom. Fantastiškas. Neturiu ko prikišti. Įsitikinkit patys.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=KrMjIBQGdH4[/youtube]

Tai tiek reklamos. Šiąnakt sapnavau sapną, kuriame vienas lietuvių aktorius jau buvo bepradedąs atskleist gyvenimo prasmės paslaptį, laikydamas rankoj smilkalą (?), bet įnirtingai ir ilgai pradėjo skambėt telefonas, kuris, savaime suprantama, anksčiau ar vėliau mane pažadino. Tai velnias. Vargu bau ar suspanuosiu tęsinį. Kad jį kur.

Skambino giminaitė, kuriai teko meluot, kad aš visai nemiegojau tokiu gėdingu (?) metu, kai ‘beveik pietūs'(10.30), kad mano balsas prikimęs, nes man sloga. Ir visa tai tik tam, kad išvengčiau moralizavimo. Privertė susimąstyt, kaip dažnai mes sakom tai, ką nori girdėti kiti. Kaip dažnai kaip kokie robotai gyvenam kitiems. Melas. Nesibaigiantis melas. Patys pagalvokit, kaip dažnai meluojat, apie tai nė nesusimąstydami, nė nemirktelėję.

Dažniausiai pasitaikantys melai:

1. Man viskas gerai. Aš neverkiu. Man tik sloga.

2. Taip, aš susipažinau su šiomis taisyklėmis.

3. Taip, tu atrodai labai gražiai su šituo pončo.

Daugiau negalvosiu, vis tiek pagavot esmę. Be to, man reiktų eit padėt savo galvelę, kurios kitą savaitę laukia 5 egzai (berods) ant paduškėlės (atleiskit, kalbajobai (ar taip jūs vadinatės), netaisysiu šito žodžio. Ir apskritai, kodėl aš pradedu mąstyt, kai artėja vidurnaktis? Rimtai, kartais atrodo, o ypač kokią 3 ryto, kai neina užmigt, kyla tokių gerų minčių, atrodo, diskutuok su Puškinu. Bet kur tau, tenka jas vyti šalin, nes kitaip niekada neužmigčiau, o dieną vėl būčiau leisgyvė. Dar norėčiau parašyt apie Euroviziją.

Apsiribosiu keliais sakiniais. Visų pirma, tai man patinka jau vien pati idėja, kad mūsų atstovė pateko į finalą, kai ja beveik nieks netikėjo. Faina ir malonu, kai kas nors padaro ką nors, kas kiti galvojo, yra visai neįmanoma. Jėgelė. Daina man patinka. Gal dėl to, kad man patinka tokio tipo dainos. Arba aš bobėju. Suprask, mėgstu lyriką.

Whatever. Kartais gera paskiest. Ačiū, kad skaitėt, jei skaitėt. Štai jum už tai mielas kačiukas:

 Va, dabar papirkinėju skaitytojus. Kaltinkit egzaminų sesiją. O kam nenuvažiuoja tas stogas. Būna gi. Iki susirašymo, nematomieji už ekrano.