Nemigo naktys gimdo košmarams vaikus ir anūkus

Tikrai sielos neužgydo triukšmai aplinkui ir rūkas

Miško paunksmėj snaudžia sapnų verpėjas

Nes užmigdė jį pikta raudona fėja

Tik užgroja rytinė arfa saulės spindulių

Ir maži velniūkščiai bėga kas sau, po velnių

Gražių minčių paukščiai ir vėl grįžta sukti lizdų

Nes šviesos jėgos nepalieka savo vaikų