Kelionės į pasaulį, kaip ir kelias į save, visada veda į dvasinį pakylėjimą. Neįmanoma sėdėti ant pasaulio krašto, žiūrėti į mėnulį ir galvoti apie rytoj. Sunku skaičiuoti žvaigždes ir prisiminti, kas buvo ar bus. Užtenka įsiklausyti į žiogų čirškimą, pakelti akis į nesibaigiantį dangų ir suvokti, koks esi mažytis…Su savo kvailais skundais, kurių pats ar […]