Vėjui nereikia priežasties pūsti…Snaigės irgi krenta savaime. Saulė šviečia be pastangų…Ir liūdesiui nereikia batų, kad sektų paskui. Kiekviena diena gali būt šventė ir karas…Arba ilga pauzė. Prieš kažką griaunančio vėlei. Kažkur pianino klavišais bėgioja fantazija, pučia fleitą baimė, pasislėpus po stalu. Tik toli matyti vilties žiburys. Akys išduoda, ką nutyli lūpos. Atsimuša plaštakė-svajonė į stiklą […]