Būna sunkių akimirkų, kai viskas susideda. Tu – kaip taurė, iš kurios viskas veržiasi per kraštus, kaip užviręs katiliukas vandens, lyg įsitempęs laidas žiemą, kuris tuoj trūks. Viskas, ko tau reikia – tvirtas pagrindas po kojomis. Kažkas, kas išklausytų viską, ką tu nori pasakyti, bet nesmerktų ir nesijuoktų. Kažkas tokio, kad jau vien žinojimas, kad […]

Vėjui nereikia priežasties pūsti…Snaigės irgi krenta savaime. Saulė šviečia be pastangų…Ir liūdesiui nereikia batų, kad sektų paskui. Kiekviena diena gali būt šventė ir karas…Arba ilga pauzė. Prieš kažką griaunančio vėlei. Kažkur pianino klavišais bėgioja fantazija, pučia fleitą baimė, pasislėpus po stalu. Tik toli matyti vilties žiburys. Akys išduoda, ką nutyli lūpos. Atsimuša plaštakė-svajonė į stiklą […]

Net jei jauties kaip trečia rankovė megztiniui, kaip penkta koja šuniui, kaip pasibaigęs pieno pakelis, kaip išbarstyta kava ant grindų, kaip nebereikalingas senas žaislas…Visada prisimink, kad tie jausmai nevisad atitinka tikrovę…Net jei tuo metu esam neįvertinti, jaučiamės sugniuždyti, palikti, išduoti… Nesvarbu, kokių ir kiek klaidų padarysim, kokiais keliais pasuksim, ar ką didelio nuveiksim…Mes visad liksim […]

Norėčiau rasti prasmę ant šaligatvio plytelės Parašyti ant kiekvieno medžio lapo ką nors gražaus Iškirpti širdutę iš mėnulio, kad žybsėtų akyse visiem liepsnelės Papūsti laimės dulkių iš viršaus visiems, lai sau sninga iš dangaus   Medžiai būtų apmegzti rožiniu rūbu, Ant bažnyčios stogų vyktų nemokami koncertai Visi galėtų grožėtis kvepiančiu vanile pajūriu O į laimę […]

Viskas, viskas, viskas yra beprasmiškai tyliai štilio būsenoj net vanduo mano sielos ežere ir akyse nudžiuvo mano svajonių medis o žvaigždės virš namų pamiršo mirksėti ir saulė rytais, matyt, nebepasidažo o susigėdęs mėnulis beišlenda tik pusiau iš po debesio… ir apgirtę nusigroja žiogai žolėj o katinai nebemurkia viskas, viskas, viskas yra beprasmiškai tyliai 2011 vasara […]